1933 metais Nidoje buvo įkurta sklandymo mokykla, kur aukštos kopos, ir pučiant rytų vėjui, susidaro tinkamas skriejimui šlaito antvėjis. Atvykę sklandytojai savo jėgomis montavo angarą, statė valgyklą, mokyklos pastatą. Sklandymo mokyklos auklėtiniai naudodavosi tuo metu aukščiausia Kuršių nerijos kopa, kuri dabar ir vadinasi Sklandytojų kopa. Ji yra antra kopa už Parnidžio kopos Kaliningrado srities link. Čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė.
1935 m. birželio 5 d. naudodamasis audros frontu sklandytojas Jonas Pyragius atliko pirmąjį perskridimą – sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 km).
1979 m. ant buvusio angaro pamatų pastatyta arka, žyminti buvusios sklandymo mokyklos vietą. 1998 m., pažymint sklandymo mokyklos 65 metų jubiliejų, atidengtas paminklinis akmuo lietuvių ir vokiečių sklandytojams. Buvusią sklandymo mokyklos vietą galima pasiekti pasukus nuo kelio, vedančio link Parnidžio kopos.
Kauno apylinkių Pažaislio kalvos jau nebetenkino sklandytojų, todėl 1933 m. sklandymo mokykla buvo perkelta į Nidą, kur aukštos kopos, ir pučiant rytų vėjui, susidaro tinkamas skriejimui šlaito antvėjis. 1933 m. rugpjūčio 30 d. mokyklos instruktorius Gregorius Heidrikis (Gregorius Radvenis) pasiekė pirmąjį Lietuvos išsilaikymo ore rekordą. Jis be nusileidimo skriejo 3 val. 10 min. O 1933 m. rugsėjo 3 d. Nidos sklandymo mokykla buvo oficialiai atidaryta. Po dešimties dienų, pučiant rytų vėjui, Bronius Oškinis sklandytuvu T-1 įvykdė „C” piloto normatyvus. Tuo būdu jis tapo pirmas šį piloto vardą įgijęs Lietuvoje.